Pirmas puslapis Mokykla Institutas Šeima Darbas  
Darbas
Radioelektronika
Civilinė sauga
Kompiuterija

Pirmasis pomėgis- radioelektronika. Dar pradinėse klasėse tai prasidėjo, kuomet vienas būdamas namuose suspaudžiau radijo imtuvo „Sakta“ visus bangų mygtukus. Aš mąsčiau „logiškai“: jeigu, nuspaudus vieną mygtuką, priimama viena stotis, tai, nuspaudus visus, turėtų vienu metu girdėtis daug stočių. :) Tačiau šios „logikos“ imtuvo gamintojai numatę nebuvo, todėl radijas sugedo. :(

Kas žino, gal tas pirmas nutikimas ir paskatino domėtis, kas gi ten viduje tos dėžės yra, kaip veikia ir kodėl veikia. Vėliau įgijus tam tikrų fizikos žinių ir papildomai paskaičius radiotechninės literatūros daug kas tapo aišku. Bet, kaip turbūt žinote, „kuo daugiau žinai, tuo supranti, kad žinai mažai“, todėl, baigus mokyklą, didelių klausimų nebuvo kur toliau mokintis. Reikėjo juk išsiaiškinti, kaip veikia ne tik radijas, bet ir televizorius. :) Juolab ir mintys tuomet sklandė tokios, kad neturinčioje žaliavų Lietuvoje yra perspektyvios aukštos darbuotojų kvalifikacijos reikalaujančios sritys. Taigi, tikėjausi turėti ir mėgiamą, ir paklausų darbą.

Deja, kaip sovietmečiu nebuvo vertinamas aukštos kvalifikacijos darbas (prisiminkite, kiek uždirbdavo gydytojai, inžinieriai ir kiek darbininkai), taip jis netapo vertinamas ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jeigu pasaulyje gerbiamiausios profesijos- gydytojo- darbas Lietuvoje vertinamas panašiai kaip klerko, o inžinieriaus- mažiau negu vairuotojo, tai kelia klausimą, kad galbūt mes gudresni už likusį pasaulį?

Nugalėjo manymas, kad „tegu kinai gamina, o mes prekiausime ir gerai gyvensime“... Kauno „Banga“, Vilniaus „Venta“, „Vilma“, „Sigma“, Šiaulių „Nuklonas“, pagaliau Alytaus „Alma“ tapo tokios politikos aukomis. Jokiu būdu nesakau, kad reikėjo šias gamyklas dirbtinai išlaikyti, dotuoti. Ne. Reikėjo tik sudaryti sąlygas užsienio investicijoms, kurios būtų davę mūsų pakankamai kvalifikuotai ir pigiai darbo jėgai pasaulinio lygio technologijas. Ir galbūt Lietuvoje, kaip dabar Tolimųjų Rytų šalyse, būtų dabar kuriami ir gaminami radioelektronikos bei kompiuterijos gaminiai. Deja, apie tai šiuo metu galima kalbėti tik tariamąja nuosaka...

„Almos“ įrengimai buvo priduoti į metalo laužo supirktuves :(, o inžinieriai bei kiti darbuotojai patraukė prekiauti į turgų, kai kurie, kaip aš, darbą radome valstybės tarnyboje, dar kiti emigravo... Beje, kiek žinau, kai kurie emigravusieji užsienyje padarė profesines karjeras būtent radioelektronikos srityje. Vadinasi, žmonės buvo ne kvaili, tik „gudriai“ Lietuvai nereikalingi...

Taigi, radioelektronika man liko tik gražiu prisiminimu ir neišsipildžiusių profesinių vilčių sinonimu.